|
|
|
|
Domoplius.lt | Nekilnojamojo turto rinkos naujienos
2015 gegužės 13
Loftas–studija buvusioje "petiorkų" gamykloje
Tekstas: Gabrielė Šermukšnytė
Foto: Leonas Garbačauskas ir Butautas Barauskas |
|
|
Vilniaus dailės akademijos lektorius, projektavimo studijos DGD architektas Dalius Regelskis kartu su žmona Egle kelias vasaras iš eilės keliaudamas po Kretos salą netikėtai aptiko baldus, pagamintus iš perdirbtos medienos, kurie išsyk sužavėjo savo unikalumu.
Susipažinęs su baldų gamintojais sužinojo, kad jie sukonstruoti iš senų, išmestų durų, langinių, fasadinių lentų, surinktų Kretos kaimuose. Ir kaip patys meistrai pabrėžia – šių baldų gamybai papildomai nėra nukirstas nei vienas medis! Įspūdingos komodos, spintelės, stalai, kėdės – viskas pagaminta iš to, kas jau nebereikalinga ir atitarnavę pagal savo pirminę paskirtį. |
|
Architektą sužavėjo ir graži ekologijos idėja – vietoj to, kad į gatvę išmesti atgyvenę daiktai būtų sunaikinti ar paprasčiausiai sukūrenti, išradingi kretiečiai juos renka, veža į savo dirbtuves, rūšiuoja, derina spalvas, detales ir kaskart sukuria kažką naujo bei išskirtinio.
Tai nėra konvejerinė gamyba, todėl kiekvienas baldas yra visiškai originalus, nepakartojamas ir jo gamybos trukmė dažnai nėra prognozuojama. Aišku, pagal užsakymą galima sumeistrauti vienodo dydžio komodas ar stalus, tačiau mediena, iš kurios jie gaminami, kaskart papuls vis kitokia, skirtingai dažyta, nugairinta kaitrios Kretos saulės ar užgrūdinta Viduržemio jūros vėjo.
Dalius su Egle, apstatę savo loftą šiais unikaliais Kretos baldais, parsivežė jų daugiau ir siūlo įsigyti visiems, kurie savo namuose norėtų turėti bent dalelę saulėtosios Kretos – išsamią informaciją rasite svetainėje www.oikos.lt
Loftas įrengtas T.Ševčenkos gatvėje buvusioje Vilniaus radiotechnikos gamykloje, tarybiniais laikais vadintoje "Pašto dėžute Nr. 555", o liaudyje – tiesiog "petiorkomis". Interjerą projektavęs architektas Dalius Regelskis čia įkūrė savo studiją ir namus. Kadangi tikslas buvo ne tik išnaudoti patalpų erdvę, bet ir išsaugoti jų industrinę aplinką, o taip pat įsileisti pro langus kuo daugiau natūralios šviesos, antresolė buvo įrengta maždaug virš trečdalio ploto. Tokiu būdu beveik 70 m² dydžio įsigytos gamyklinės patalpos po įvykdytos rekonstrukcijos pasipildė papildomais 25 m².
Kuriant lofto interjerą stilistiškai buvo derinamos šeimininkų kelionių po Niujorką, vasaros atostogų Kretoje bei Vilniaus senamiesčio ir ypač Užupio kūrybinio įkvėpimo nuotaikos. Kadangi "loftų mada" į Lietuvą atkeliavo būtent iš Niujorko, todėl įrengiant šias patalpas labai norėjosi įnešti šiek tiek Manhatano bei Bruklino dvasios. Projektuojant antresolę architektui gimė idėja, kad ją galėtų laikyti senos niujorkietiškos kolonos, kurios Manhatano SoHo rajono namuose yra išlikusios nuo XX a. pradžios, kai išpopuliarėjo statinių konstrukcijos lietos iš ketaus metalo.
Laisvam judėjimui antresolėje trūko 70 cm aukščio, todėl architektas nusprendė įgilinti grindis – buvo iškasta ir išvežta apie 80 m³ smėlio bei po juo atrastų statybinių atliekų. Pirmojo aukšto bendroje erdvėje, į kurią patenkama iš prieškambario nusileidus keturiais laipteliais, buvo įrengta erdvi svetainė, virtuvė su dideliu baru, jaukus valgomojo kampas bei patogi darbo vieta.
Lofto mūrinės sienos ir kesoninės perdangos lubos buvo nudažytos balta spalva, netinkuojant silikatinių plytų ir neglaistant gelžbetoninių plokščių. Pirmo aukšto grindys buvo išklotos 80x80 cm dydžio itališkomis akmens masės plytelėmis: šviesiomis – prieškambaryje, o tamsiomis – visoje svetainės erdvėje. Antresolės perdangai buvo panaudotos 24 cm pločio tamsiai beicuotos eglinės lentos, pagal užsakymą atvežtos iš Estijos.
Virtuvės sienoms buvo parinkta juoda spalva – tokiu būdu architektas siekė suteikti šiai erdvei daugiau gylio ir išryškinti baltas bei gaiviai žalias virtuvės spinteles. Šios zonos sienos buvo išlygintos ir nudažytos juodais mokyklinių lentų dažais, todėl ant visų jų galima rašyti ar piešti kreida.
Siekdamas maksimaliai efektyviai ir naudingai išnaudoti erdvę, D.Regelskis apjungė į antresolę vedančius laiptus su virtuvės baru. Apatinė laiptų dalis virto keturių pakopų spintele su dideliais stalčiais, kuriuose architektas laiko žurnalų kolekcijas, tuomet vidurine laiptų pakopa tapo pratęstas virtuvės baras, o likusioji laiptų dalis buvo pakabinta ant masyvios mūrinės kolonos.
Erdvė po pakopomis iš virtuvės pusės taip pat išradingai išnaudota – čia sumontuoti taurių bei puodelių laikikliai, o ant nerūdijančio plieno stalviršio sustatytos indų džiovyklos. Taurėms apšviesti bei baro jaukumui sukurti architektas specialiai iš Niujorko parsisiuntė ir ant sienos pakabino originalią vintažinę 8–ojo dešimtmečio gamyklos išėjimo šviesdėžę su užrašu EXIT.
Plautuvės spintelės viršutinėje dalyje tradiciškai būna tvirtinama plokštė, uždengianti pačią plautuvę. Tokia plokštė paprastai imituoja stalčių, kurio iš tikrųjų nėra, todėl projektuotojai ją dar vadina "falš fasadu". Tačiau D.Regelskis, mėgstantis racionaliai išnaudoti kiekvieną centimetrą, sėkmingai išsprendė net ir šią, atrodo, visų užmirštą vietą, įrengdamas 45 laipsnių kampu atlenkiamą lentynėlę su nerūdijančio plieno loveliu, skirtu susidėti šlapioms indų plovimo kempinėms bei šepečiams.
Pirmojo aukšto erdvėje po dideliu langu architektas įkūrė patogią ir ergonomišką savo darbo vietą. Net 3 metrų ilgio ir 1 metro gylio darbastalis patogus tiek brėžiniams išsiskleisti, tiek užsakovams šalia pasisodinti, pristatant jiems projektuojamų interjerų virtualius 3D modelius. Labai praktiškai išnaudota ne tik siena virš stalo, bet ir erdvė po stalu – čia sumontuotos spintelės, kuriose laikomos archyvinės projektų bylos, kompaktiniai diskai, šūsnys idėjinių eskizų.
Šalia prieškambario atskirtos dvi uždaros patalpos: vienoje – ūkinė patalpa, kitoje – tualetas su sandėliuku, kuriame laikomos šluotos, šepečiai, dulkių siurblys bei visa namų tvarkymui reikalinga buitinė chemija. Ūkinėje patalpoje architektas pastatė skalbyklę su džiovykle, sumontavo patogias lentynas mėgstamiems vaisiams sandėliuoti bei spinteles įrankiams susidėti, neužgriozdinant jais gyvenamosios erdvės. Beje, į tualetą užėjusius svečius netikėtai pasitinka per visą sieną sukomponuota Daliaus ir Eglės nuotraukų galerija, kuri taip pat atsispindi priešais esančiame dideliame veidrodyje.
Antresolėje išsidėstė šeimininkų miegamasis su drabužine, vonios kambarys su dviguba dušo kabina ir nedidelis svečių bei mankštos kambariukas, kurio nišoje architektas įsirengė piešimo stalą su šviečiančiu stalviršiu. Prie lubų pritvirtinti bėgeliai su balto audinio užuolaidomis, kurias užtraukus miegamasis ir svečių kambarys tampa jaukiomis atskiromis patalpomis, o atitraukus atsiveria įspūdinga lofto erdvė. Ant mūrinės kolonos savo vietą rado dar nuo mokyklos laikų Daliaus taip mėgstamos AC/DC grupės originalių plokštelių kolekcija.
Dekoruojant plytų mūro sienas architektui kilo idėja laikrodžio aprėminimui panaudoti originalias buvusio Lenino prospekto (vėliau Gedimino) medžių apsaugines grotas, kurios prieš 7 metus buvo darbininkų išmestos vykdant prospekto rekonstrukcijos darbus. Tai masyvūs, įspūdingi ketaus liejiniai, dekoruoti tarybiniam laikmečiui būdingais stilizuotais augalinių bei geometrinių motyvų ornamentais.
Apsauginės grotos buvo įrėmintos metaliniame varstomame karkase, kurio vidinėje pusėje visu perimetru D.Regelskis instaliavo reguliuojamo intensyvumo LED apšvietimą. Vakarėlių metu šis šviečiantis laikrodis tampa ypatingu interjero akcentu. |
|
|
|
Gabrielė Šermukšnytė
Yra toks geras posakis anglų kalba "Happiness is homemade", taigi manau, namų interjero kūrimas bei puoselėjimas yra kaip geros tešlos paruošimas tam, kad ta laimė pavirstų į skanų pyragą. |
|
|
|
|