|
|
|
|
Mano Namai | Populiariausias žurnalas apie namus
2011 birželis, Nr.6 (203)
Provansiško kiemo eskizai
Tekstas: Kristina Pečiukonienė
Foto: Augis Narmontas |
|
|
Didžiulė, popiečio saulės nutvieksta terasa, poilsio kampeliai senos obels pavėsyje, vešli, tačiau nelepi augalija, žydinčių gėlių vazonuose kompozicijos ir dekoratyvios smulkmenos, pabrėžiančios provansišką nedidelio vidinio kiemo stilių, – tai, ko reikia, kad standartinis sodo sklypas virstų estetiška, jaukia ir patogia poilsio vieta po atviru dangumi... |
|
|
|
|
Terasos viduryje augančios senos obels šakos sukuria jaukų pavėsį – čia dekoratorė įrengė jaukią poilsio zoną. |
Svarbiausia dekoratorės Gretos Motiejūnienės, kūrusios standartinio, maždaug 7 a sodo sklypo aplinką, užduotis – mažiausiomis priemonėmis suformuoti tokį vidinio kiemo kraštovaizdį, kurio priežiūra neatimtų daug laiko, nereikalautų specifinių žinių ir leistų šeimininkams bet kuriuo sezonu grožėtis jaukia bei estetiška aplinka.
|
|
Popiečio saulės apšviestoje vakarinėje namo pusėje buvo sumontuota didelė pušinių lentų terasa, nusitęsianti nuo vieno namo kampo iki kito. Ją projektuodama Greta stengėsi būtinai išsaugoti prie pat namo augusią seną obelį, todėl pačiame pakylos viduryje buvo išpjauta kiaurymė medžio kamienui. Šio vaismedžio šakos terasoje dabar sukuria jaukų pavėsį. Aplink obelį įkomponuotos kelios poilsio zonos: stalas su kėdėmis, tolėliau – keletas gultų, už jų – atvira aikštelė, priklausomai nuo sezono dekoruojama vis kitokių žydinčių vazoninių gėlių kompozicijomis. |
|
|
|
|
Priekinis namo kiemas apsodintas santūriau, tačiau stilistiškai dera prie visos aplinkos – jį puošia originalios senovinės detalės ir vazoninių gėlių kompozicijos.
Provansišką stilių pabrėžia dekoratyviomis detalėmis paversti daiktai, kuriems saulė, lietus ir bėgantis laikas suteikia dar daugiau romantiško žavesio. |
|
|
Vietoj tvoros vidinio kiemo ribas žymi tujų eilė – tai puikus kiemo augalų ir dekoratyvių elementų fonas, saugantis šeimininkų privatumą. Ši žaliuojanti tvora atskiria ir kelias funkcines zonas – dekoratyviąją, šeimai pailsėti skirtą vidinį kiemą ir tolimiausiame sklypo gale esantį daržą, į kurį galima patekti pro arkos formos pergolę. Jos link nuo pat terasos veda vingiuotas akmeninių trinkelių takelis – šis sklypo viduryje išsiskiria ir suformuoja kelias augalų saleles, o už jų vėl susieina į vieną taką. |
|
|
|
|
|
Projektuodama gėlynus Greta stengėsi sukurti tokį įspūdį, tarsi augalai čia augtų savaime – lyg natūralioje, žmogaus rankų nepaliestoje gamtoje, todėl vengė tiesių linijų. Palei tujų tvorą suformuotus gėlynus nuo kieme pasodintos vejos atskyrė tik natūraliais akmenimis ar žemesniais augalais, rinkosi tokias žalialapes ir žydinčias gėles, kurių galima rasti ir pievose ar miškuose. Prie jų harmoningai dera seni, išsikeroję vaismedžiai, augantys buvusiame sodo sklype. |
|
|
|
|
Gėlynams apsodinti projekto autorė rinkosi tokius žalialapius ir žydinčius augalus, kurių galima rasti ir pievose ar miškuose.
Per kiemą nuo pat terasos eina vingiuotas takelis – jis sklypo viduryje išsiskiria ir suformuoja kelias augalų saleles, o už jų vėl susieina į vieną taką. |
|
|
Romantišką vidinio kiemo atmosferą pabrėžia dekoratyvūs elementai, puošiantys ne tik terasą, bet ir gėlynus: kiemo kampe, tarp žaliuojančių augalų, įkomponuota gipsinė moters skulptūra ir klasikinių formų žibintas šiai zonai suteikia elegancijos, sendinto stiliaus vazonai, žvakidės, pinti krepšiai, išdėlioti ant terasos, padeda kurti provansišką kraštovaizdžio atmosferą. Ją dar labiau pabrėžia šį stilių atitinkantys metaliniai ornamentuoti lauko baldai ir seni daiktai – juos Greta pavertė dekoratyviomis kiemo detalėmis, kurioms saulė, lietus ir bėgantis laikas suteikia dar daugiau romantiško žavesio. |
|
|
|
|
|
|
|