 |
 |
 |
|
Interjeras.lt Pataria | Lietuvos dizaino naujienos
2014 vasaris, Nr.1 (44)
Nei dienos be kūrybos...
Tekstas: Agnė Rutkauskaitė
Foto: Darius Gumbrevičius, Leonas Garbačauskas ir Karlas |
|
| |
| Architektas Dalius Regelskis nelinkęs sprausti savo profesijos į rėmus, todėl žinias ir patirtį sėkmingai naudoja įvairiose srityse: ir projektuodamas interjerus, ir kurdamas grafikos darbus, ir dalindamasis turimomis žiniomis su Vilniaus dailės akademijos Architektūros ir Interjero dizaino katedrų studentais. |
| |
|
|
|
|
Nors darbų architektui, interjerus kuriančiam kartu su dekoratore Greta Motiejūniene, tikrai netrūksta, jis nevengia netradicinių, kitiems dizaineriams nepatogių užsakymų ir drąsiai priima kūrybinius iššūkius. Dėl tokio užsispyrimo, ryžto ir efektingo "prieš" ir "po" rezultato užsakovai architekto ir dekoratorės duetą dažnai vadina "SOS pagalbos" komanda, kuriai neįveikiamų užduočių nėra. |
|
| |
| • Koks buvo Jūsų profesinis startas? |
| |
| 1995 m. Vilniaus dailės akademijoje baigiau architektūros specialybę ir nuo to laiko užsiimu interjerų projektavimu. Pirmaisiais savarankiškos kūrybos metais vyko ieškojimai – dirbau su skirtingomis komandomis ir pačiais įvairiausiais projektais. Tuo metu buvau lyg tas džiazo muzikantas, kuris groja vis su kita grupe (juokiasi). |
| |
Stabilumo atnešė darbas Design Solutions kompanijoje, kuriai vadovavo Steve Homewood. Jam išvykus gyventi į JAV, tapau įmonės direktoriumi, dirbau joje 9 metus. Kartą, kai buvo pats darbų įkarštis, į mane kreipėsi du užsakovai, prašydami įrengti per 100 kv.m butus tuo metu dar tik statomame daugiaaukštyje virš "Europos" prekybos centro. Labai norėjau imtis šių projektų, tačiau turėdamas daug kitos veiklos, supratau, kad vienas neišsiversiu.
Kaip tik tuo metu svečiavausi pas seną bičiulį Mantą, kurio žmona Greta pasakojo, kaip savo draugams vieną po kito įrenginėja butus. Nors Greta pagal specialybę filologė, tačiau nuo vaikystės turi ypatingą pojūtį spalvoms ir namų dekoravimui. Klausydamasis jos pasakojimų, pamaniau, kad galbūt tai žmogus, kurio man trūksta. Ilgai nesvarstęs pasiūliau Gretai padirbėti kartu.
• Ar tuomet buvo nebaisu šiuos Jums svarbius projektus patikėti filologei? |
|
|
 |
|
| D.Regelskis 2013 m. sukūrė plakatų ciklą Lietuvių patarlės, kuriame slypi šmaikštūs liaudies pastebėjimai. |
|
|
| |
|
 |
|
| Daliaus ir Gretos komanda statybų aikštelėje |
|
|
Žinoma, rizikos buvo, tačiau kaip be jos? Tris skirtingus pasiūlymų variantus su Greta parengėme vos per vieną naktį, o jau ryte turėjome numatytą susitikimą su užsakovu. Šiandien ypač smagu prisiminti, koks sėkmingas tuomet buvo mūsų pirmasis bendras blynas. Po šio buto realizacijos tapome architekto ir dekoratorės duetu DGD – Dalius & Greta Design, o tam pirmajam mūsų įgyvendintam interjerui šį mėnesį sukanka dešimt metų. |
|
|
| |
| • Kaip Jums sekasi dirbti dviese? Išduokite, ar labai audringos diskusijos vyksta, kuomet ieškote bendrų sprendimų? |
| |
| Nors mano kolegė yra gana temperamentingo būdo, ieškodami sprendimų per visus tuos 10 metų nei sykio nebuvome susipykę ar susiginčiję. Kur ten susipykę, balso tono tarpusavyje bendraudami nesame pakėlę. Tai stebina aplinkinius, o ypač mūsų artimuosius. |
| |
|
 |
|
 |
|
| Susitikimas su D.Regelskiu vyko Vilniaus verslo uoste įrengtame restorane Burė No1, kurio interjerą kūrė pašnekovo kolegė G.Motiejūnienė. |
|
|
Nuo pat pirmųjų bendradarbiavimo dienų mes labai natūraliai pasiskirstėme darbus. Man, kaip architektui, patinka dirbti su pačiu projektu: ruošti brėžinius, 3D modelius, vizualizacijas, spręsti funkcines bei technines situacijas, detalizuoti mazgus, o Greta įprastai rūpinasi spalviniais sprendimais, baldų, šviestuvų, užuolaidų paieška, dekoratyviniais akcentais.
Prisipažinsiu, nesu tas, kuriam patinka su užsakovėmis lakstyti po parduotuves, interjerų salonus ir valandų valandas medituoti, renkant audinius ar tapetus, o štai Gretai tas puikiai sekasi. Dažniausiai dirbame su užsakovais, kurie mums patiki savo namus nuo idėjos, pirminių eskizų pateikimo, projekto paruošimo, statybų priežiūros, iki paskutinių realizacijos štrichų, kartais netgi peilių ir šakučių išrinkimo, todėl kiekvienas turime puikią galimybę pasireikšti savo srityje. Svarbu, kad abu darome tai, kas mums patiems labiausiai patinka. |
|
| |
| • Ne vienas interjero dizaineris nuogąstauja, kad Lietuvoje gana retai tenka dirbti su užsakovais, kurie patikėtų jiems interjero kūrimą iki smulkiausių detalių. Kokia Jūsų sėkmės paslaptis? |
| |
| Manau, viskas priklauso nuo požiūrio. Tikiu traukos dėsniu, kad viskas gyvenime vyksta taip, kaip patys to norime, kokias mintis skleidžiame. Ir žiūrėk – vieną dieną pastebime, kad kokius užsakovus įsivaizdavome, tokie į mus ir kreipiasi. Jei žmogus skundžiasi ir aimanuoja, kodėl jam taip nesiseka, tai, aišku, kad jam ir toliau užtikrintai nesiseks. Spinduliuodamas pyktį, pavydą ar neviltį, jis traukia į save bėdas ir nelaimes. Tačiau tam, kuris džiaugiasi ir dėkoja, atrodo, kad net pastangų dėti nereikia – svajonės pačios pildosi. Vualia! |
| |
|
 |
|
 |
|
 |
|
| "Dalius & Greta Design" kurtas interjeras, "Metų interjeras / Auksinė paletė '12" konkurse laimėjęs Tautos interjero prizą, taip pat nominuotas už novatoriškumą tarptautiniame Interia Awards 2013 konkurse Rusijoje. |
|
• Esate architektas, tačiau specializuojatės interjerų kūrimo srityje. Kas lėmė tokį profesinį posūkį?
Man visuomet labiau patiko dirbti su interjerais, nes čia randu daugiau saviraiškos galimybių. "Dievas yra detalėse", – skelbė žymus vokiečių architektas Mies van der Rohe. Labai mėgstu kūrybą, tiesiog dievinu tą procesą, todėl neišgyvenčiau nei dienos ko nors nesugalvojęs, nenupiešęs ar nenubraižęs... Pastatų projektavimas reikalauja daug biurokratinio darbo, aiškinamųjų raštų ruošimo, derinimo su įvairiomis instancijomis, parašų rinkimo, leidimų gavimo ir t.t. Šitie dalykai man svetimi, net purto nuo jų. Džiaugiuosi, kad kurdamas interjerus, neturiu savo fantazijų ir idėjų derinti su savivaldybės klerkais, statybų inspektoriais ar namo kaimynais. Na, nebent reiktų "iškirsti" kapitalinę sieną. O šiaip viską lemia tik užsakovas bei jo finansinės galimybės.
• Kai kurie architektai, interjero dizaineriai sąmoningai vengia užsakymų, kai projektas yra techniškai sudėtingas, mažos kvadratūros ar riboto biudžeto. Ar Jūs esate vienas iš jų?
Mes su Greta labai mėgstame iššūkius, todėl dažnai tenka dirbti su tokiais interjerais, kurių kiti nesiima. Įprastai užsakovai kreipiasi į mus sudėtingais funkcijos keitimo, erdvių perplanavimo klausimais, todėl neretai esame vadinami "SOS pagalbos" komanda, kuri padeda išspręsti projekto trūkumus ir viską sudėlioti į savo vietas. Mūsų praktikoje dar nebuvo tokio buto ar namo, į kurį atėję būtume nieko nenugriovę ir interjerą kūrę pagal esamą sienų planą. Mes užsakovus iškart įspėjame: jei norite mus samdyti, pirmiausia pas jus viską išgriausime (juokiasi). |
| |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
| Namo interjeras Trakų rajone, dalyvavęs "Lietuvos ryto" televizijos Supernamų rinkimuose ir finale laimėjęs pagrindinį laidos prizą. |
|
|
• Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad architekto ar interjero dizainerio paslaugas gali pirkti tikrai ne kiekvienas ir tai yra prabangos paslaugos. Ar sutinkate su šia nuomone?
Taip, puikiai suprantu, kad ne kiekvienas gali samdytis architektą ar dekoratorių, tačiau ne visada pinigai yra tas vienintelis, viską lemiantis faktorius. Žmonės kreipiasi, nes jiems trūksta profesionalo nuomonės, perplanavimo vizijos, novatoriškų pasiūlymų ar tiesiog kokybiškos pagalbos. Dėl to mes siūlome tris skirtingus paslaugų variantus: pirmas – idėjiniai perplanavimo eskizai, šią paslaugą dar vadiname "trim pieštukais", antras – interjero projektas be medžiagų parinkimo, ir trečias – pilnas variantas – interjero projektas su medžiagų parinkimu ir autorine darbų priežiūra.
• Pateikdami du pirmuosius variantus užsakovams, toliau interjero kūrimo procese nebedalyvaujate. Sakykite, ar užsakovai visuomet savarankiškai sugeba sėkmingai įgyvendinti tokius projektus?
Tai labai priklauso nuo pačių užsakovų, jų išprusimo ir požiūrio į interjerą. Šiais atvejais mūsų tikslas pasiūlyti geriausią sprendimą, o jau kaip jis bus įgyvendintas – ne mums spręsti. Anksčiau būdavo įdomu pamatyti rezultatą, tačiau laikui bėgant tas noras pranyko. Patirtis parodė, kad nevykdant darbų priežiūros, dažnai prasideda projektiniai nukrypimai, improvizacijos, draugų ir statybininkų patarimai bei saviveikla, kurios mums geriau nematyti. |
|
| |
| • Kuris iš Jūsų kurtų interjerų Jums yra pats įsimintiniausias? |
| |
| Ypač mėgstu kurti interjerus Vilniaus senamiestyje, Užupyje, kur tvyro labai savita aura. Kiekvienas namas turi savo istoriją, nėra standartinių butų, visi specifiniai, kupini netikėtų atradimų, siurprizų. |
| |
|
 |
|
 |
|
|
|
| Buto interjeras Teatro g., atnešęs architektui pirmąją "Metų interjero" konkurso Auksinę paletę |
|
|
Turbūt įsimintiniausias projektas buvo realizuotas prieš 7 metus Teatro gatvėje. Tuomet mano bičiulis, džiazo muzikantas, Vytis Nivinskas, po dviejų metų grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir paprašė pagalbos – reikėjo surasti ir įrengti butą senamiestyje. Vyčio svajonių namais tapo vos 27 kv.m viengungiškas butukas Teatro gatvės viršutiniame aukšte su labai aukštomis lubomis ir dideliais langais, pro kuriuos atsiveria įspūdinga senamiesčio panorama su 17 bažnyčių. Po rekonstrukcijos, miegamąjį iškėlus į antresolę, buto naudingas plotas padidėjo iki 36 kv.m.
Už šį interjerą gavau savo pirmąją Auksinę paletę. Darbas tuomet buvo publikuotas daugelyje žurnalų, sulaukė nemažai atgarsių ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje. Kai pradėjau domėtis, kuo gi rusams jis pasirodė toks įdomus, kad vieno interjero žurnalo skaitytojai jį išrinko metų butu, redaktorė man paaiškino, kad Maskvoje net mintis nekiltų tokio mažo buto savininkui kreiptis į architektą ir bandyti kažką iš tokio buto "išspausti".
• O kokius butus Jums pačiam labiau patinka projektuoti: didelius ar mažus? |
|
| |
Su dideliais daug paprasčiau – turi erdves, su kuriomis gali maloniai žaisti. O maži butai būna kieti riešutėliai, kuriuos norint išgliaudyti reikia gerokai paplušėti ir pasukti galvą. Dažnai nutinka, kad mažo buto įrengimui reikia daugiau laiko ir pastangų nei didelio, kuriame neretai viskas išsyk būna aišku.
Kartą į mus kreipėsi jauna pora, Užupyje įsigijusi mažą 32 kv.m apleistą butuką, be tualeto ir vonios kambario, tik su dviem voratinkliais apaugusiais langais ir sukriošusiomis, nuo dūmų pajuodavusiomis krosnimis. Ilgai su Greta juokėmės skaitydami sutuoktinių pageidavimų sąrašą, kuriame buvo prieškambaris su didele spinta rūbams bei daiktams, erdvi svetainė su lentynomis knygoms ir plokštelių kolekcijai, patogi virtuvė su valgomuoju, atskira zona užsakovės klienčių grimavimui, vonios kambarys su dušu ir ūkine patalpa skalbyklei, jaukus miegamasis, kuriame būtų didelė lova bei dar didesnė spinta daiktams. |
| |
|
|
|
|
Pamenu, ilgai ieškojome šio projekto sprendimų, bet juk dar nėra buvę taip, kad mes nepadarytume. Paruošėme gal 10 skirtingų perplanavimo variantų, iš kurių galiausiai sulipdėme tokį, kuris atitiko visus užsakovų sąrašo punktus. Skaičiavome kiekvieną centimetrą – man tai priminė vaikystėje mėgto "rubiko kubiko" sukinėjimą. Šis interjeras mums tapo tikru iššūkiu! |
|
| |
| • Kaip, Jūsų nuomone, pasikeitė Lietuvoje kuriami interjerai per pastaruosius 20 metų? Ar šioje srityje einama teisinga linkme? |
| |
Žinoma, matau progresą. Jei anksčiau, vartydamas lietuviškus interjerų žurnalus, tik nusišypsodavau sau į ūsą, tai dabar situacija šiek tiek geresnė. Netgi atsiranda interjerų, kuriuos įdomu atidžiau pastudijuoti. Žmonės daugiau keliauja po pasaulį ir tai akivaizdžiai atsispindi namų interjeruose.
Anksčiau tie, kurie turėjo daug pinigų, turėjo ir labai keistą prabangos supratimą. Tikriausiai dėl to bus kaltos iš kostiumo kelnių kišenių styrančios žagrės. Tokiuose namuose dominavo gipsinių lipdinių įmantrumas, storai lakuoto ąžuolo blizgesys, "auksinių" rankenų tviskesys... Žengiant į tokius namus ir norint neapakti, būtinai reikėjo tamsintų akinių nuo saulės (juokiasi). Deja, po 20 metų tokie interjerai ir pilys su
gynybiniais bokštais tapo beverčiais statiniais.
O šiandien man labai patinka stebėti, kaip atgimsta subtilus, estetiškas 1930–ųjų modernas bei 1960–ųjų suomiškas dizainas. Vintažiniai baldai ir detalės sėkmingai randa vietą šiuolaikiniuose interjeruose. Žymaus suomių architekto Alvar Aalto kūryba turėjo įtakos viso pasaulio, o ypač Lietuvos architektūrai ir interjerams. Džiaugiuosi euroremontų vajaus nesunaikintu architekto Vytauto E. Čekanausko projektuotu Kompozitorių namų interjeru Žvėryne. |
| |
| • Kokių dar teigiamų tendencijų pastebite? |
| |
Sakyčiau, ryškiausias 2013 metų įvykis – tai, kad į Lietuvą pagaliau atėjo IKEA, kuri ypač jaunimui suteikė nepakeičiamą galimybę įsirengti patogius, stilingus namus, darbo erdves, biurus. Svarbiausia, kad savo idėją galima įgyvendinti greitai, lengvai, negana to, dar ir pigiai. Būtent kaina leidžia sudėvėtus baldus be gailesčio keisti naujais, atsinaujinti, taip neprisirišant prie daiktų ir nesureikšminant jų, kaip tai buvo būdinga mūsų tėvams.
Juk kažkada baldų pirkimas buvo svarbus gyvenimo įvykis, o ir patys namai – ta amžinoji tvirtovė, tas vienintelis gyvenimo uostas, kuriame kone visam gyvenimui nuleidžiamas inkaras. Dabar viskas kitaip ir žymiai paprasčiau. Naujos kartos požiūris toks: šiandien nuomojiesi butą
su bendramoksliais, rytoj įsirengi savo loftą, kurį lengva ranka išnuomoji, gavęs pasiūlymą išvykti dirbti ar studijuoti į užsienį, o grįžęs "užsuki" nuosavą verslą, perki butą ar stataisi namą, o gal kraustaisi gyventi į vienkiemio sodybą ar įsirengi
seną vandens malūną. Variantų daug – visi jie įdomūs ir realūs. |
| |
| • Beveik dešimtmetį lankotės Niujorke, o šio miesto atmosfera, žavesys, architektūra turėjo didelės įtakos visai Jūsų kūrybai. Kokia kita pasaulio vieta Jus galėtų taip pat arba dar labiau įkvėpti ateities projektams? |
| |
|
|
Išties Niurjorkas paliko ryškų pėdsaką mano kūryboje ir gyvenime. Patekau į šį miestą ir pamečiau dėl jo galvą – jis mane tiesiog užbūrė. Vienąkart vykome į Manhataną susituokti ir praleisti medaus mėnesį. Vėliau Lietuvos konsulate, Niujorke, eksponavau savo pirmuosius didelio formato Niujorko piešinius, o prieš porą metų Vilniuje, švęsdamas savo 40–metį, surengiau grafikos darbų parodą Niujorko tema, įkvėptą visų šių mano kelionių.
Šiuo metu kita man svarbia vieta laikau Kretą. Jau keletą vasarų iš eilės vykstame ten su žmona ir kaskart pasiliekame vis ilgesniam laikui. Iš pradžių būdavome porą savaičių, vėliau mėnesį, praėjusį kartą praleidome šešias savaites, o kelionės kulminacija tapo dalyvavimas tikrose storose graikiškose vestuvėse. Susiradome draugų, užmezgėme įdomių pažinčių su vietiniais menininkais, atsigabenome į Lietuvą didelę siuntą originalių baldų, pagamintų iš šimtamečių Kretos durų, langų, langinių.
Pernai pradėjome rimčiau mokytis graikų kalbos ir įtariu, kad Kreta mūsų jau nebepaleis. Mums ten patinka viskas – saulė, jūra, visuomet šiltas oras, maistas, žmonės, jų gyvenimo būdas, mąstymas, bendravimas... Net galvodami apie nuosavą namą kažkodėl jį matome būtent Kretoje – marinistinis interjeras, svečių kambariai, erdvi terasa su baltomis sofomis, panoraminiu vaizdu ir akmeniniais laiptukais, besileidžiančiais tiesiai į jūrą. |
|
|
|
|
