 |
 |
 |
|
Interjeras.lt Pataria | Lietuvos dizaino naujienos
2010 rugsėjis, Nr.4 (23)
Gimęs Architektų gatvėje...
Tekstas: Kristina Noreikienė
Foto: Saulius Serapinas, Kęstutis Kurienius, Augis Narmontas |
|
| |
| Kažkur perskaičiau tokią mintį: "Kai darbas sutampa su pašaukimu, gyveni prasmingai". Architektas ir VDA Interjero dizaino katedros lektorius Dalius Regelskis iš tiesų laimingas žmogus – jo gyvenimą ir darbą ši mintis apibūdina ypač tiksliai. |
| |
|
|
Kaip sako pats Dalius, jo autobiografiją reikėtų pradėti sakiniu: "Gimiau ir užaugau Architektų gatvėje, Lazdynuose". Ir tuoj papildo: "Lazdynus projektavo architektai prof. V.Brėdikis ir a.a. prof. V.E.Čekanauskas, kurie vėliau buvo mano dėstytojai..."
Su Daliumi Regelskiu susitinkame jaukiame restorano Kalvarijų No1 kiemelyje, kur kalbamės apie pašaukimą, tiesia, aiškia linija nubrėžtą gyvenimo kelią ir paprastą žmogišką laimę – kai tiesiog gali būti tas, kas esi. |
|
| |
| • Bene geriausiai esate žinomas kaip interjerų kūrėjas. Studentai Jus pažįsta kaip lektorių. Tačiau dar ir piešiate akvareles, monotipijas, plakatus... |
Nuo 1990 metų gyvenu Vilniaus Senamiestyje. Jį piešti pradėjau dar anksčiau – besimokydamas Dailės mokykloje (dab. Vilniaus J.Vienožinskio dailės mokykla). Tuomet diplominio darbo vadovas buvo grafikas Petras Repšys. Nuo jo viskas ir prasidėjo. Paskui, studijuojant Vilniaus dailės akademijoje, sekė Užupio periodas. Su draugais rengėme jungtinę Užupio piešinių ir nuotraukų parodą, kuri keliavo po Lietuvą, buvo pristatyta Varšuvoje (Lenkijoje) bei Orhuse (Danijoje).
Po pirmos kelionės į Niujorką 2005 m. į mano gyvenimą lyg uraganas įsiveržė Niujorko periodas. Visos vizijos ėmė suktis tik apie šį megapolį. Net interjeruose, reikalui esant, džiaugiuosi galėdamas panaudoti Niujorko vaizdus. Praeitais metais teko įrengti dviejų šokių studijų interjerus Vilniuje – Hoppers bei D–Dance akademiją. "Hoppers" šokių studija vienija du skirtingų laikotarpių ir stilistikų šokius – lindyhopą ir hiphopą. Reikėjo ieškoti juos vienijančio aspekto, kuriuo taip pat tapo Niujorkas – abu šokiai gimė būtent šiame mieste. |
| |
| • Kas konkrečiai domina piešiant Niujorką? |
| |
|
|
Žinoma, mane domina architektūra, jos masteliai, detalės, spalvos, o ypač "neturistinės" vietos. Draugai, aptardami mano darbus, sako, kad aš net Niujorke sugebu atrasti Užupį... Šiame didmiestyje mane kaskart pritrenkia kontrastai – pvz., šalia XIX amžiuje statyto keturaukščio pastato staiga išdygsta 80–ies aukštų stiklu tviskantis dangoraižis. |
|
| |
| • Teko matyti Jūsų kurtus plakatus, kurie išsiskiria gera doze humoro... |
|
|
Cha cha, tai atskira tema. Funk grupei BITĖS plakatus darau nuo pat jos atsiradimo pradžios prieš gerą dešimtmetį. Tuomet Deivis Nutautas, grupės įkūrėjas ir siela, paprašė "sumesti" plakačiuką pirmajam "bitinų" pasirodymui tuometinėje "Žaltvykslės" kavinėje.
Vėliau tapo tradicija kiekvienam koncertui sukurti išskirtinį plakatą. BITĖS pasiūlo vakarėlio temą, o tada parenku tinkamą vaizdelį, dažniausiai realią nuotrauką, pvz., iš muzikantų gyvenimo, giminių baliaus ar pan. Viskas vyksta ekspromtu. Tai pašėlusiai smagus darbas! |
|
| |
| • O kada jau pradėjote kurti interjerus? |
| |
|
 |
|
Buto interjeras
K.Borutos g., Vilniuje |
|
Interjerais užsiėmiau po Vilniaus dailės akademijos baigimo 1995 m. Čia studijavau architektūrą. Iškart baigus akademiją, prasidėjo kompiuterių "era" Lietuvoje. Aš labai susidomėjau 3D architektūriniu modeliavimu, vėliau atradau ArchiCAD programą. Susipažinau su Steve Homewood ir ėmiau dirbti jo įmonėje Design Solutions.
Steve'ui išvykus gyventi į Jungtines Valstijas, tapau įmonės direktoriumi. Mes ruošdavom pačių įvairiausių projektų vizualizacijas ne tik Lietuvai, bet ir Amerikai, Anglijai, Norvegijai, Ukrainai, Australijai, ir net Brunėjaus sultonui... Asmeniškai esu apmokęs dirbti ArchiCAD programa virš 200 architektų. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, nors labai traukė kompiuteriai, naujos, architekto darbą palengvinančios programos, niekada neapleidau piešimo. Piešiu nuo vaikystės, man tai žiauriai patinka ir atrodo labai svarbu. |
| |
| • O kaip gimė "Dalius & Greta Design"? |
| |
|
 |
|
| DGD projektavimo studijos interjeras Užupio g., Vilniuje |
Prieš maždaug šešerius metus atradau Gretą (Motiejūnienę – red. pastaba). Tuo metu man pasiūlė kurti du "fainus" interjerus, tačiau dėl gausybės darbo ir laiko stokos sudvejojau, ar pajėgsiu šių darbų imtis vienas. Tuomet ir pasikviečiau Gretą. Įgyvendinus projektus tapo aišku, kad ateityje noriu užsiimti vien interjerų kūrimu, ir būtent su Greta. Po dešimties metų darbo "Design Solutions" palikau šią įmonę ir kartu su Greta įkūrėme DGD. |
| |
| • Kuo gerai dirbti duete? O gal atvirkščiai – sunku? Daugiau ginčų ar vienas kito papildymo? Ar tiesiog kiekvienas dirbate savo darbą? Gal kartais tenka apsikeisti vaidmenimis? |
| |
|
 |
|
| Shanti jogos centras A.Juozapavičiaus g., Vilniuje |
Su Greta atradom idealų duetą. Ji turi fantastinį pojūtį detalėm, apipavidalinimui, spalvom. Greta – dekoratorė. Bet viską darome dviese, nors kiekvienas, žinoma, esame atsakingas už savo sritį. Nuostabu tai, kad Greta jau iš anksto mato, kokie turi būti užuolaidų "kutosai", nors iki jų dar laukia keli mėnesiai intensyvaus darbo derinant projektą su užsakovu, bendraujant su statybininkais, sprendžiant techninius klausimus ir pan. Manau, kad mes vienas kitą puikiai papildome. |
| |
| • Kiek svarbus užsakovas, bendravimas su juo kuriant interjerą? |
| |
| Mūsų tikslas dirbant su interjerais, – kuo daugiau bendrauti su užsakovais, įsigilinti į jų pomėgius, poreikius, gyvenimo būdą. Tai išsiaiškinus, gimsta tam tikra tema, o tada kuriame interjero scenarijų. Juk tame konkrečiame name ar bute gyvens jie, tačiau interjerą kursime mes. |
| |
| • Ar daug interjeruose Jūsų pačių? |
| |
| Kurdami interjerus atiduodame labai daug savo širdies, jausmų, tiesiog paliekame dalį savęs. Dažnai su užsakovais liekame labai gerais draugais. Yra klientų, su kuriais susitinkame įvairiomis progomis. Nauji užsakymai taip pat dažnai ateina per buvusius klientus – geriausia reklama – iš lūpų – į lūpas, na ir, žinoma, patys darbai. |
| |
| • Ką manote apie interjerų kultūrą Lietuvoje, ar išvis tokia yra? |
| |
Manau, kad privačių interjerų kultūros Lietuvoje nėra. Žmonės kreipiasi į specialistus kurdami interjerus – tai labai sveikintina. Tačiau "baisių" interjerų vis dar yra tikrai labai daug. Būna, kad sulaukiame skambučių iš žmonių, prašančių "išgelbėti" jų namus. Dažniausiai situacija būna tokia, kad žmonės kuriasi interjerus savo jėgomis, tačiau kažkurioje stadijoje užstringa ir atsiduria akligatvyje. Tuomet skambina ir prašo padėti. Tačiau labai dažnai jie tą pagalbą suvokia kitaip, nei būna iš tikrųjų.
Atvažiavę į objektą, neretai pamatome, kad ten neužtenka tik gražiai sustatyti baldus – reikia viską griauti ir perdaryti iš esmės, pradedant funkciniu išplanavimu, interjero projekto parengimu ir baigiant tais pačiais baldais, nes tai, kas šiuo metu padaryta, yra ir nepatogu, ir neprotinga. Būna, kad, tarkim, buto plotas – 100 kvadratų, o jų nematyti, nes erdvę "suvalgo" koridoriai, nereikalingos pertvaros ir pan.
Mes su Greta nemėgstam tipinių išplanavimų. Labai dažnai viską apsukam atbulai. Tada interjeras būna ir originalus, ir patogus bei netikėtas. Tai tuo pačiu ir savotiškas iššūkis mums patiems – iš standartinio buto padaryti visiškai kitokį, nepakartojamą, turintį savitą stilių. |
| |
| • Kokias šiuo metu pastebite interjerų kūrimo tendencijas Lietuvoje? |
| |
| Pastaraisiais metais jaučiamas ekonominis aspektas kuriant interjerus, ypač galutiniame išpildymo etape, perkant baldus, šviestuvus. Mums tai ir vėl – iššūkis, nes supirkti daiktus iš kelių prabangių salonų ir gražiai juos padėlioti, kaip sakoma, daug mokslo nereikia. Bet parinkti ir suderinti baldus, interjero aksesuarus, detales iš skirtingų vietų, ieškant, kur jų galima gauti pigiau, nuolat galvojant, kaip sutaupyti, "tilpti" į biudžetą, reikia tikrai daug pastangų ir kūrybiškumo. Dažnai žmonės, apsilankę tokiame interjere, apsigauna, manydami, kad visa tai kainavo milžiniškus pinigus, o pasirodo, kad viskas tiesiog profesionaliai parinkta ir suderinta. Tokiais momentais džiaugiamės, kad pavyko įgyvendinti tai, ką norėjome. |
| |
| • "Metų interjero" konkurse esate laimėjęs "Auksinę paletę" už geriausią spalvinį sprendimą. Kiek Jums pačiam svarbios spalvos? Juodai baltas interjeras Jums būtų svetimas? |
| |
|
 |
|
Buto interjeras
Teatro g., Vilniuje |
|
Auksinę paletę gavau už buto Teatro gatvėje, Vilniuje interjerą. Šiame bute gyvena džiazo muzikantas, kontrabosininkas. Aš pats labai mėgstu spalvas, tačiau jos ateina ir praeina tam tikrais periodais. Štai tik baigus akademiją, buvo baltasis periodas. Tuomet kūriausi pirmuosius savo namus ir, atėjus laikui dažyti sienas, man net klausimo nekilo, kokia spalva – žinoma, kad balta! Paskui labai "vežė" sodri mėlyna, vėliau – bordinė, šokoladinė. Dar vėliau ėmė plūsti gyvos spalvos – oranžinė, salotinė... Dabar vėl pradėjo "pramušti" balta. Bet nemėgstu visiškai baltų interjerų. Balta man reikalinga kaip erdvė kitoms spalvoms, galima sakyti – kaip baltas popieriaus lapas, kuriame galiu piešti ir spalvinti. |
| |
| • Pats kuriate akvareles, monotipijas. Kiek meno kūriniai svarbūs Jums pačiam, Jūsų namams, kuriamiems objektams? |
| |
|
|
Minimalistiniai ir šalti interjerai, kurių gausu užsienio žurnaluose, man gražūs ir įdomūs tik vartant tuos pačius žurnalus. Namų jaukumo ir šilumos ten, deja, nėra.
Tai ne gyvenamieji interjerai. Namai turi būti jaukūs, skleist savo aurą.
Meno kūriniai neatsiejami nuo interjero – jie būtini! Paveikslai, skulptūros elementai, įrėmintos šeimos fotografijos, užfiksuotos akimirkos, suvenyrai iš kelionių ir pan. Tai priklauso nuo konkrečių gyventojų ir nuo temos ar scenarijaus, kurį "užsiduodame", kurdami interjerus. |
|
| |
| • Ką galėtumėte įvardinti kaip savo vizitinę kortelę – braižą, stilių, spalvas, akcentus, pagal kuriuos būtų galima iškart atpažinti, kad štai šis interjeras sukurtas Daliaus Regelskio? |
| |
| Žmonės, net pati Greta, dažnai sako, kad matyti, jog tai mano kurtas interjeras. Tiesiog yra kažkas, kas visus mano darbus vienija, nors sunku pačiam konkrečiai įvardinti, kas būtent tai yra. |
| |
| • Ar turite kokį nors svajonių objektą, kurio dar nesate įgyvendinęs, bet labai norėtumėte? |
|
 |
|
 |
|
| Hoppers šokių studijos interjeras Konstitucijos pr., Vilniuje |
Pastaruoju metu mane vėl labai traukia menai. Užupio akvarelės – vienas iš tradicinio meno stilių. O Niujorko vaizdus piešiu ranka, naudodamas tušą ir skirtingų storių plunksnas, paskui juos skanuoju, apdoroju kompiuteriu, spalvinu "Photoshop" bei "Illustrator" programomis.
Idėja tokia, kad mano naujieji darbai neturi formato ribų – jie gali būti atspausti nors ir 10 ar 20 metrų dydžio neprarandant paties piešinio kokybės. Be to, tai nebūtinai turi būti paveikslai, o gali būti tapetai, atspaudai ant stiklo, drobės ar medžio. Viena iš svajonių – atrasti interjero erdvę, kurioje tilptų ir tiktų, tarkim, 5 metrų dydžio piešiniai. Vienas tokių jau įgyvendintų objektų – Hoppers šokių studijoje esantis piešinys Niujorko tema. |
| |
| • Kaip manote, ar iš tiesų pagal interjerą galima spręsti apie čia gyvenantį žmogų? |
| |
| Taip, žinoma. Visada įdomūs tie žmonės, kurie puoselėja savo interjerą, o ne apsileidę ir nusispjovę, kokioj erdvėj gyvena, miega, valgo, bendrauja. Yra visokių žmonių – štai vieni savo nuosavuose namuose nelabai ką keičia, tvarko, kuria, o kiti net ir nuomojamuose butuose, kur, rodos, nelabai yra sąlygų, galimybių ar net ir didelio poreikio ką nors keisti, vis tiek susikuria savo atmosferą, savitą, jaukią aplinką, savus namus net ir svetimoje erdvėje. Nes jie tiesiog kitaip negali – jiems to reikia! Man įdomūs būtent tokie žmonės. |
| |
| • Keliais žodžiais apibūdinkite save kaip architektą. |
| |
| Esu juodas "precizas". Nekenčiu chaltūros ir saviveiklos blogąja prasme. |
| |
| • O kaip tapote lektoriumi? |
| |
Po VDA baigimo doc. Dalia Adomonienė, buvusi mano dėstytoja, kiekvieną kartą kokia nors proga susitikusi mane, kviesdavo ateiti dėstyti. Bet aš vis atsisakydavau – trūkdavo laiko, o ir noro. Tačiau po baigimo praėjus 12 metų, vėl prakalbom apie tai su docente. Tuo metu ji jau buvo atsiskyrusi nuo Architektūros katedros ir įkūrusi naują ir savarankišką Interjero dizaino katedrą. Kai pamačiau studentų diplominius darbus, jų išpildymą, apėmė toks užsidegimas dėstyti, duoti, dirbti su studentais...
Ir štai dėstau jau trejus metus. Mokau pirmųjų kursų studentus 3D modeliavimo, vizualizacijų kūrimo, architektūrinės grafikos, brėžinių pateikimo – kad dabar jie mokėtų efektingai pateikti savo projektus peržiūroms, o vėliau gyvenime – konkursams bei užsakovams. Diplomantams pradėjau dėstyti spec. piešimą. Labiausiai tuo džiaugiasi doc. D.Adomonienė ir prof. J.Palaima. O džiaugiasi dėl to, kad tas pats žmogus pirmuosiuose kursuose studentus moko kompiuterinių programų įvaldymo ir techniškai tvarkingų brėžinių bei vizualizacijų pateikimo, o paskutiniuose kursuose – išlaisvinti ranką, improvizuoti, idėjas perteikti gyvai. Tokia eilės tvarka mokome studentus dėl to, kad spec. piešimui studentai turi būti jau subrendusios asmenybės, žinančios, ko nori iš gyvenimo.
Manau, kad piešimas architektui yra ypač svarbus. Gerbiu kolegas, kurie gali savo idėjas užsakovui perteikti čia pat, ekspromtu, pačiupę pieštuką ar plunksnakotį. |
| |
| • Kaip patinka dirbti su studentais, ar nevargina toks darbas, daugybė žmonių? |
| |
Manęs daug kas klausia, ar nepavargstu ir kaip visur spėju?! Iš tiesų, dėstydamas aš pailsiu ir atsigaunu, nes pakeičiu aplinką, atitrūkstu nuo kasdienių statybų. Juk paskaitų metu būna įvairių diskusijų, aptarinėjame projektus, juos vertiname ir pan. Šiais metais Vilniaus dizaino kolegija pakvietė į Interjero dizaino diplomantų vertinimo komisiją. Beje, Vilniaus dizaino kolegija išaugo iš dailininkės–modeliuotojos G.Fledžinskienės aukštesniosios menų mokyklos. O Giedrė Fledžinskienė taip pat buvo mano dėstytoja.
Ir vėl ratas apsisuko... |
| |
| Dėkui už pokalbį. |
|
|
|
